garininkas

gariniñkas (-nỹkas) sm. (2) 1. garinė, aukštinis: Mūsų geras gariniñkas – dūmus gerai trauka Pln. Uždaryk gariniñką Vž. Įtaisyk garinyką – matai, kaip lubos juoduo[ja] Šl. Padėk pliauskų po garinyku, kad geriau išdžiūtų Rd. 2. virtuvėje ties virykla gaubtas garams surinkti ir pro lubas išleisti: Pro garininką šnypšdami vertėsi garo kamuoliai sp. Prasimušiau galvą į gariniñką Grg.